- sutrimti
- 2 sutrìmti intr. NdŽ, sutrim̃ti, sùtrima, sutrìmo KŽ 1. NdŽ pajusti baimę, išsigąsti. | refl. MP168, WP202: O anys išsigandę ir susitrimę tikėjose dvasią regį VlnE61. Visi, kurie salosu gyvena, išsigąsta dėl tavęs, ir jų karaliai susitrimsta bei yra išblyškę BBEz27,35. Tada persigando (viršuje susitrimo) jų širdys BB1Moz42,28. Nugandęs tad ir sutrimęs[i] [mokytiniai] tikėjos dvasią regį DP194. ║ [i]sutrikti, sumišti, susijaudinti: Sutrimęs dvasioj pravirko WP231. Manding jis bus mažumą sutrimęs, matydamas, kad čia tie dalykai kitaip virsta prš. Jis buvo taip sutrimęs ir savo ūmuose taip sumišęs, kad jis negalėjo atsimintis prš. | refl.: Ką gi mes tada bylosim biedni nabagai, kurie esme susitrimę, kurie kaip nendrė siūbuojam MP17l. 2. N, KŽ susigėsti, susidrovėjus parausti: Jūs turėsite susigėdyti ir sutrimti, jūs iš namų Izrael, dėlei jūsų gyvenimo BBEz36,32. 3. refl. būti apmaudingam: Ir susirinko jopi visokie vyrai, kurie betaig skolose ir susitrimusios širdes buvo BB1Sam22,2. 4. N, NdŽ, KŽ drebėti, virpėti. | refl. Q645, CII1055. \ trimti; išsitrimti; nutrimti; persitrimti; sutrimti
Dictionary of the Lithuanian Language.